2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Vidmantė Jasukaitytė "Aš nužudžiau savo dukterį"

Lietuvių rašytojų knygų, prisipažinsiu, nemėgau niekada, nes maniau, kad jos nuobodžios, neįdomios, nuomonė būdavo stereotipiška, tačiau jau kuris laikas norėjau susipažinti su kokia nors lietuviška knyga. Griebiau ir perskaičiau.

Apie autorę
Vidmantė Jasukaitytė gimė 1948m. Ji rašo ne tik prozą, bet ir poeziją, dramas, esė. Autorė yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja ir įdomu tai, kad ji viena iš Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų. Jos apsakymų rinkinys "Stebuklinga patvorių žolė" susilaukė didžiausio populiarumo.
Situacija
Ar žinote, kas yra abortas? Tikriausiai ne kartą per televiziją esame girdėję apie abortų įteisinimą, Bažnyčios poziciją šioje situacijoje ir kitus dalykus. Tačiau ar kada nors esame girdėję istoriją, būseną, kurią išgyvena moteris, pasidariusi abortą? Šis romanas apie tai ir yra. Moteris gyvena su dideliu skausmu, nusikaltimu širdyje ir bando išpirkti savo kaltę, ji drąsiai pripažįsta visuomenei, kad nužudė savo dukrą, kad nužudė savo kūną ir kraują, tačiau juk abortas iki 12 savaičių visiškai legalus, ji nori į kalėjimą, bet jos neuždaro. Galų gale ji patenka į beprotnamį. Autorė stipriai žaidė su jausmais, puikiai perteikė moters vidinę būseną, kaltę, atgailą ir norą kažką padaryti, tačiau nesuvokimą, kad laikas atleisti sau.
Jeigu įdomu, romanas baigiasi laimingai. Žinoma, kad ji šiek tiek išgarsėja, atleidžia sau, o svarbiausia susitaiko su savo gimusia dukra, kuri visą gyvenimą nežinojo, kas slegia jos motiną.

Mano nuomonė
Knyga man patiko, nes autorė nuostabiai perteikė išgyvenimus, kaip jau minėjau anksčiau. Galbūt, kai kurios vietos nervino, nes isterija, neramumas šiek tiek persiduoda į vidų ir skaitytojui, tačiau manau, kad tai viena iš nedaugelio knygų, kuri mane sukrėtė, tikrai nuoširdžiai. Nors pabaiga man ir patiko, ir nepatiko, nes atrodytų, kad pabaigoje užšifruotos dvi žinutės skaitytojui, viena: "Darykis abortą, juk po kažkiek laiko atleisi sau ir galėsi gyventi laimingą gyvenimą", o kita nori parodyti, kad ir tragiškos istorijos baigiasi gerai. Kažką dar norėjau pasakyti, bet išgaravo iš galvos.
Lietaus dukra

7 komentarai:

  1. Šitą aš jau senokai noriu perskaityt, bet vis kažkaip neprisiruošiu. Pavadinimas žiaurus, bet kartu ir įdomu, kaip ten kas.
    M.P.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Knyga mane sudomino. Reikės kada paskaityti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Labai norėčiau perskaityti tik nežinau ar patiks...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Iš tikrųjų knyga keista, bet manau, kad tikrai verta dėmesio, o jei nepatiks, bus gaila sugaišto laiko, bet vis tiek kažko gausi ir iš nepatikusios knygos, susidarysi savo nuomonę. :)

    L. D.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Esu perkaičiusi daug V.Jasukaitytės knygų. Ši mano artimiausiuose planuose.

    AtsakytiPanaikinti
  6. esu perskaičiusi šia knyga. skaičiau ilgai. ir pykau ir dziaugiausi. Mano nuomone ce buwo per daug apsurdiskų vietu. nors kaip kam. siaip tai gera knyga. verta demesio;p

    AtsakytiPanaikinti
  7. Labai puiki knyga, man patiko. Nesvarbu ar su tinki su autorės požiūriu, ar ne, vis viek knyga praturtina vertybėmis, suformuoja arba pakeičia požiūrį.

    AtsakytiPanaikinti